Pirmieji
metai – dar pilki,
Tik
nutvieksti rasa;
Atskrisiu,
suksiu ratą,
Nusileidus
plauksiu,
Žadėjai
skristi pas mane,
Tikiu
ir lauksiu...
Kai
prisiliesi prie srovės,
Abu
sparnus suglausime
Ir
mūsų namo
Languose
spindės
Vakarės
ilgesys, žibintas.
Po
metų, po kitų
Pamilsime,
Tada
ir suksime lizdus
Abu
drauge, viename aukštyje,
O
mūsų vaikučius žiūrės
Saulutė
šiltą spindulį patiesus
Klausysimės,
ką nendrės pašnabždės:
„Jau
šilta, skilkite.“
O mes
jų lauksime,
Tikrai
pirmagimių sulauksime.
Dabar
aš – karalienė,
Patalai
balti, iš gryno šilko,
Linguoja
nendrė, vėjo pučiama,
Jos
galvoje – vaikučių visas šimtas.
Kai
tu šalia,
Visi
mes leisimės per ežero bangas
Ir
plauksime...
Oi,
plauksime būriu,
O
rudenėjant kilsime į aukštį,
Suksime
ratu
Ir
apie laimę skelbsime...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą