Rašau ledu

Karščiausią vasarą – man šalta,

Ne tas, ne taip kalbėjo,

Ne tą patį sakė,

Ne taip žiūrėjo

Ir byra šalčio trupiniai, –

Taip gelia panages

Ir pačią sielą,

Karščiausią vasarą – ledai...

Dažnai jaučiu ir padėkoju,

Kada sušildo vaikų rankos,

Pakeltos į mėlynę,

Iš ten pabyra saulės spinduliai, –

Ne taip mane mylėjo,

Ne tokie buvo bučiniai...

Brendu per baltą pusnį,

Parašau ant sniego

Ir nutrinu žodžius, –

Ne tą gal parašyti tau norėjau,

Išbrėšiu skrituly ledu,

Sutirps ir nieko nebebus...