Keturi kampai

Kaipgi užmirši praeitį,

Jeigu lininės staltiesės,

Močiutės išaustos,

Keturiuose kampuose – po mazgą,

O juose – po saulę,

Dviejose akyse – po ašarą...

Kaipgi nuskrisi taip toli,

Kad nepasiektų net žaibai, –

Iš ten pasaulis – mažas mažas.

Kaipgi pabėgsi nuo savęs,

Kada pasaulis mažas,

Tik keturi trobos kampai,

Dar mašina, garažas...

Senovė – praeitis

Ir šios dienos darbai,

Kaip virve surišti,

Ir šunys amsi prie trobos,

Čia – viskas sava,

O ateitis – miražas...

Kur tu atrasi kitą šulinį,

Kurio gėlas vanduo

Ir varlės kurkia taip gražiai,

Kad virto karalaitėmis...

Pasaulis – keturi kampai,

Dar niekas nieko daugiau nesurado.