Esu
maža dulkelė
Žemės
dykumoj,
Bet
grūdui – pamatas,
Užaugs
gėlė ir medis,
Sužydės
pavasarį
Gimtinės
sodai,
Rudenėjant
pagels varpos...
Esu
tik žybsinti šviesa danguj,
Žvaigždžių
kelionė
Viena
prie kitos
Ilga
ir tolima,
Bet
naktį dega mano akyse
Ir
kviečiasi namo
Pyrago
valgyti...
Esu
saulėlydžio ruože
Svarstyklių
dvi lėkštelės –
Ryto
svajonės vienoje,
O
kitoje – dienos darbai,
Šviežia
žole
Pakvipusios
ilgiausios pradalgės;
Žirglioja
palei jas
Palikę
vienišus lizdus gandrai,
Jų
baltos kojos
Dar
pilki snapai,
Baksnoja
varlę keltis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą