Kregždutės siuva dangų

Gražiausias laikas – praeitis,

Kai vasara vaivorykštėje maudėsi,

Kai taškėsi balutėse lietus,

Kregždutės siuvo dangų,

Kai debesėlis pilkas

Pabučiavo baltą

Ir išsisklaidė rūkas per laukus,

Voratinkliai smilgas apdangstė...

Prabėgęs laikas – tai ruduo,

Pakėlęs rausvą bangą,

Kuri pieno puta

Apklojo krentančius lapus

Ir paskuba nubėgo į gelmes,

Kur neužšąla versmės...

Ramiausias laikas – tai žiema,

Saulutė šypsosi trumpai

Pro debesėlių erčią,

O vėjas blizgina kalvas,

Prisiminimuose – aušra,

Kas buvo, tas – gražiausia...

Pavasaris – tai paslaptis,

Iš kur pakyla saulė,

O nežinia – tokia skaidri,

Kaip ir mėnulio pilnatis,

Kai beldžiasi pro langus...