Mano vaikai

Šermukšniai rausta,

Noksta putinai

Ir baltos gulbės

Meta savo plunksnas,

Jomis nukloti visi tvenkiniai...

Vaikams pūkus pakeičia

Pilkos ir patvarios,

Kad atlaikytų vėją ir šalčius,

Baugūs žiemos nasrai...

Kaip gera buvo augti,

Čia - gimti kraštai.

Išmoko tėviškėje plaukti,

Paskui tėvus ir vaikščioti,

Skraidys, kada užaugs sparnai;

Gal tik todėl ir meta

Tėvai baltas plunksnas,

Kad atiduotų savo meilę,

Kur mėlynuoja tvenkiniai...

Žiūrėdama į paukštį

Savo gyvenimą matau,

Lyg auga akyse

Mano vaikai.

Ona Baliukienė