Į ateitį

Didžiausias turtas – praeitis,

Kiek metų eita, tiek gyventa,

Tartum arimų vagos verstos,

Brangiausias lobis – iš giliai,

Iš mažo grūdo medžių augta...

Pavasarį atgimsta ne tiktai gamta

Ir savo prigimtį pašaukiu,

Auginu ir savo medį,

Puošiu šakas

Ir į kiekvieną lapą parašau

Apie gyvenimą...

Parskrenda paukščiai,

Suranda lizdus,

Pažįsta savo medį,

Užrašo danguje pagal žvaigždes

Išskrendantiems takus

Į ateitį...