Nejaugi
jau ruduo,
O ir
žiema – ant nosies?
Už
lango čirškia žvirblis,
Katinėlis
gaudo musę...
Negi
pelių mažai?
O
kregždės žino laiko tėkmę
Ir
pasveria jėgas,
Kada
joms skristi,
Kada
bus saulė po sparnais
Ir
vėjo lengvi sūkuriai...
Gandrų
diena
Apsidžiaugė
tik varlės, –
Niekas
neneš už kojos
Ir iš
aukštybių niekas nepaleis,
Sėdėdamos
ant lapo kvarkia,
Kad
rudenį ramu labai,
Nes
uodas užskrenda apspangęs,
Liežuvį
iškišai – maistas veltui
Ir
žiemą po ledu gyventi gera, –
Nei
malkų krosniai,
Nei
vaikams pasogos,
Visi
užaugę ir pinigų užtektinai...
Ryte
atsibudau, apsižvalgiau:
– O
kur gandrai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą