Tėvynę,
tą vienintelę, turiu,
Jaučiu
ir širdies tvinksnį tavo,
Kur
virš namų stogų
Gandrai
kalena...
Laisvės
keliai – į laimę,
Kada
gali statyti šalia kitą namą
Sūnui
savo
Ir
krykštaus ten vaikeliai...
Tėvynės
mėlynas dangus
Su
geltonais saulės spinduliais,
Iš
upeliukų upės susirango
Ir
įteka į vieną vandenyną,
Kuris
– tiek mano,
O
tiek pat ir tavo...
Žalia
skara aprišiu tavo galvą ,
Mūsų
žeme,
Kraujo
spalvas nuplausiu
Su
sparnais taikos balandžių,
Tegu
jie žuvusiems už laisvę
Vėliavą
kas dieną kelia,
Kai
išskrenda gandrai,
Kulkosvaidžiai
tegu nebekalena...
Apsaugok
žemę, Dieve mano.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą