Pašilės miškai

Seniai, senų seniai...

Pradėdavo seni senoliai,

Prie šilo, dar šilai

Ir Pašilė prie kelio...

Eina ir važiuoja žmonės

Su krepšiais, kibirais;

Kas uogų, kas grybauja,

Nuo ryto skamba pamiškė:

– Aū, aš čia, palaukite!

Bėgu į mišką

Su mažais vaikais,

Katė ir ta uogauja,

Prie kelmo auga voveraitės,

Mėlynės – aplink kelmą...

Ant jo ir atsisėdi,

Paukščių paklausai,

Suvalgai visą uogų saują –

Ir pusryčiai, net pietūs ir pavakariai, –

Sotus kvapų – šilauogės

Ir gervuogės.

Seniai, labai seniai...

Ar pameni?