Žydėjimas

Kaip gera,

Kad turiu draugų,

Kurie su šypsena sutinka dieną

Ir darosi širdy ramu,

Kad esame, kaip vienas...

Po mėlynuoju dangumi

Taip gera, šilta, –

Jis atviras ir mielas,

O debesėlių apsupty

Ir saulę arčiau pamatau,

Sutinku vakarą ramiai,

Nesibijau nakties,

Jis neša ramų miegą,

Lyg užpustytu takeliu

Brendu per baltą sniegą...

Tiek metų eita ir skubėta,

Gal būtų netgi pailsėti laikas,

Bet visada šalia

Beskubantis laikrodis...

Rodyklę suka vėjas,

Miškai dar šaukia

Paukščių giesmėmis

Ir sieloje giedrėja,

Nenuorama širdis – ryto kūrėja,

O tiek žiedų kvapnių

Dar nežydėjo,

Gal bėgau pasitikti

Ir nepastebėjau?..