Pažįstame pasaulį iš arti

– Močiute, kodėl gandras stovi

Vis ant vienos kojos?

– Vaikeli, jis jėgas tausoja,

Kada viena pavargsta

Dirvomis bėgiojant,

Sušildo kitą ir prie balos,

Kai varles ilgai vilioja...

– Kodėl gulbėms nešalta?

Maži ir jų vaikai

Vis lesa, lesa ir nepasisotina...

– Nes greitai auga,

Iki rudens jiems reikia

Sparnus užsiauginti,

Pilki jau skrenda,

Kur šilčiau,

Kad ledo šalčio nepatirtų.

– O aš apsivelku!

– Ir jie po plunksnomis turi pūkus,

Jie tankūs, šildo,

Bet apsnigti lizdai – ne mūsų trobos,

Kur gali sušilti, išsigydyti ir slogą.

– Oi, jiems – blogai,

Tegu dabar tik lesa,

Saugo savo kojas,

Nes basomis bėgioja...

– Tai, vaikeli, taip, –

Jie – mūsų pasakų herojai.