Seniausiai
tėvo neturiu,
Jis
užaugino ir išėjo,
Kur
kviečiasi visus ,
Bet
visada juk per anksti,
Vaikams,
net ir suaugusiems,
Taip
trūksta tėvo...
Kam
pasipasakosi, ką veiki,
Kas
graužia širdyje,
Kaip
numarinti gėlą,
Ko
dar paklausti vakare,
Kai
troboje visi susėdame...
Koks
debesys užslinko,
Saulės
veidą slepia,
Toks
rytas aušta,
Tokia
diena aiškėja...
Žiūriu
į dangaus mėlį
Ir
sveikinu savo vaikus,
Jie
dar anksčiau neteko tėvo,
Dabar
ir jie tėvai,
Lyg
pasaka be galo,
Mainosi
šviesa ir vėl šešėliai...
Paimkite
už rankų
Savo
vaikelius,
Bus
didelis būrys,
Papasakokite
apie tuos,
Kurie
anksti išėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą