Vanduo
– gyvybė,
Kūno
atgaiva;
Čia
gulbės peri,
Išvedė
vaikus ir kielės,
Dabar
tik šildosi saulutėje
Ir
giria žalias pievas...
Girdi,
sumūkia karvės,
Netoli
lakštingala skardena,
Kokie
čia krūmuose lizdai...
Neatpažintų
netgi senas.
Susipina
ir giesmės
Po
medelių atvašynus,
Neatpažįstami
garsai
Į
vieną žodį pinasi
TĖVYNĖ.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą