Basas žodis

Kokia beribė laisvė,

Kai neturi sparnų,

Tada nemoja aukštis,

Nevilioja toliai,

Kiek be nueitum basas,

Vis tiek prie padų

Bus žemės žymė,

Nugrandysi sustojęs...

Ant jo pasėsi grūdą,

Pridengsi nuo šalnų

Klevo lapu

Ir lauksi sužaliuojančio,

Kai tik išlįs aukščiau,

Palaistys jį lietus

Ir duosi vardą – žodį...

Kokia sielai erdvė,

Kai gali pasirinkti grūdą

Ne iš vienos genties,

Tada jau rudenį kaiti

Didžiulį žodžių puodą,

Pageltusiu klevo lapu

Lengva širdimi uždengi

Gyvenimo aruodą,

Galbūt sulauksime abu

Pavasario atodrėkio...