2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Vasara pražydo




Tylėkite, nes negirdžiu,
Kaip gandrai skrenda,
Nutūpdami į lizdą
Tarsi vėtrunge siūbuoja,
Paskui iškėlę galvas
Pasisveikina kalendami,
Savo vaikus pagirdo, peni,
Išvalo lizdą, išmeta, kas seno...
Darbšti šeima gražiai,
Švariai gyvena.
Tyliu praeidama pro lizdą
Ar svetimą namą,
Gal šeimininkai kepa,
Užstalėje valgo,
Kalba rytmetinę maldą...
Išmokau eiti kaip katė,
Tyliu žingsniu,
Kad nesumindžiočiau žolės
Ir neužminčiau vabalo,
Neišbaidyčiau paukščio perinčio, -
Kiekvienas žolynėlis ar gėlė
Priglaudęs kažką saugo...
Tylėk, dabar rašau,
Ką girdžiu ir matau,
Kaip tavo širdis plaka,
Kada liūdi ar skauda...
Lelijų kvapą uostau
Ir jaučiu, kad vasara pražysta,
Krūtinę kažko maudžia...
Tylėkime abu,
Kai rankos susiliečia,
Džiaugiamės.







Komentarų nėra: