Tylėkite,
nes negirdžiu,
Kaip
gandrai skrenda,
Nutūpdami
į lizdą
Tarsi
vėtrunge siūbuoja,
Paskui
iškėlę galvas
Pasisveikina
kalendami,
Savo
vaikus pagirdo, peni,
Išvalo
lizdą, išmeta, kas seno...
Darbšti
šeima gražiai,
Švariai
gyvena.
Tyliu
praeidama pro lizdą
Ar
svetimą namą,
Gal
šeimininkai kepa,
Užstalėje
valgo,
Kalba
rytmetinę maldą...
Išmokau
eiti kaip katė,
Tyliu
žingsniu,
Kad
nesumindžiočiau žolės
Ir
neužminčiau vabalo,
Neišbaidyčiau
paukščio perinčio, -
Kiekvienas
žolynėlis ar gėlė
Priglaudęs
kažką saugo...
Tylėk,
dabar rašau,
Ką
girdžiu ir matau,
Kaip
tavo širdis plaka,
Kada
liūdi ar skauda...
Lelijų
kvapą uostau
Ir
jaučiu, kad vasara pražysta,
Krūtinę
kažko maudžia...
Tylėkime
abu,
Kai
rankos susiliečia,
Džiaugiamės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą