Vaivorykštė
sugėrė
Vakaro
spalvas,
Gėlių
kvapus išpylė,
Surinko
iš pievų rasas
Ir
debesėlį papuošė, –
Atėjo
metas,
Nes
vasara – jaunystė...
Išdžiuvo
balos,
Nuseko
upeliukai,
Pavasarį
ištvinę,
Išsivedė
paukščiai vadas,
Apskrido
ir savo valdas
Dangaus
mėlynėje...
Jau
volungė pakrūmėje
Prašo
lietaus,
Dabar
tiktai pamatė,
Ką
ir vaivorykštė nusinešė,
Kai
pirmą pradalgę
Prieš
Jonines šienaus,
Prapliups
lietus,
Tarsi
iš Sandaros
Atidarytos
skrynios...
Griežlė
vedžioja, grikši
Per
vasarą basa, –
Rugiai
viršum galvos,
Apsaugo
vaikučius
Nuo
vanago kaimyno...
Kokia
laiko darna,
Visi
mes telpame
Ir po
viena vaivorykšte,
Ir
derlių pilame
Vis į
tą pačią skrynią,
Tada
ilgam uždarome –
Ragaujame,
skanaujame, –
Kol
sėsime į dirvą
Rugio
grūdą gryną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą