Mes
tokie paprasti,
Nepaprasti
netikėtumai
Mums
atveria akis
Ir
tada skubame
Gyventi
ir mylėti,
Kaip
dangus įsakys...
Iš
vieno lašo ir gyvybė,
Iš
jo gyvenimas – toks laikinas, –
Pavasarį
pražydome,
O
nuskina ruduo...
Lašai,
tiktai lašai
Man
šiandien primena,
Kad
žemė vis žalia,
O
mėlynas dangus,
Kaip
tavo akys,
Kaip
vienas lašas – tu,
Gėlė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą