Vaikų vaikams rašyk

Rašyk ir pasakok visiems,

Kas kaupiasi į sielą,

Tik savo, ne kitų,

Keliu eini, –

Tiesa – tavo jausmai,

Kurie vis nugula

Į baltą lapą nuo vaikystės,

Paskui tarsi pupas beri

Į juodą žemę

Ar į kalnelio smėlį

Ir šildai savo širdimi...

Išdygsta po stalu nukritę,

Į patį dangų užlipi,

Kad ten tavo žodžius patikrintų senoliai,

Kas pasakose parašyta,

Tėvo ir motinos kalbėta,

Tarsi paklota dar mediniame lopšy...

Keliai – dar iš toli:

Nuo gudriojo Odisėjo

Ir Prometėjo saujoje tebedega

Jo atnešta ugnis,

Pratęsk jų pažadą pasauliui,

Kad žmogus – kūrėjas,

Vienintelė gija į ateitį, –

Tegu vaikai skaitys.