Debesėliai

Niekas nemato,

Iš kur kyla debesėliai,

Tik plaukia ir praplaukia dangumi

Per mano kaimą, tėviškę

Ir upėmis į jūrą nusileidžia,

Kur juos išblaško vėjas,

Vandenų vilnis.

Niekas neklausia,

Ką jie matė ir su kuo kalbėjosi,

Nors juos ir daug akių lydėjo,

Praskrido paukščiai,

Perkirto žaibai,

Bet liko baltas kelias

Žydroje padangėje,

Jos akių mėlis,

Nuleido prie pat kojų,

Į vasaros rasotą pievą,

Tada paklausiau žiogą:

„Ką išgirdai?“

„Mano smuike visi garsai.“