2015 m. birželio 6 d., šeštadienis

Artėjant vakarui



Artėja vakaras,
Jauti, artėja...
Ar susimąstai,
Kad vakaras ateina,
Kaip ir viskas,
Nelauktai...
Ką tiktai rytą saulė patekėjo,
Rasa iškrito ant žolės,
Rasakila galvą pakėlė,
Viduryje – tik vienas lašas...
Gal ašarą matai?
Joje – dangus
Ir baltas debesėlis,
Pragręžia saulės spindulys
Iki pačių šaknų,
Ten – juoda žemė,
Giliau – baltas smėlis
Ir pilkas akmenėlis,
Tėvų atsiminimas,
Senelių antkapiai,
Be jokių užrašų...
Rasakilos akyse – miegas,
Ryte keliuosi ir einu,
Kad užrašyčiau ant akmens
Visų vardus...









Komentarų nėra: