Tėvai
– vienas prie kito,
Kol
jų vaikai auga,
Bėga,
sekioja akimis,
Padėtų
jiems pagalvę,
Jeigu
kuris krenta,
Bet
dažnai nespėja,
Nusibalnoja
ir ne vieną sykį
Kojų
pirštus, kelius...
Plačiau
pasaulis atsivėrė,
Kyla,
skrenda,
Palieka
jau tėvų namus,
Jų
pėdas šildo saulė,
Kedena
pakelėje smilgas vėjas,
O
debesys vilioja
Dar
tolyn...
Išskrido
pakeleivingieji,
Prie
slenksčio susiraizgė
Belaukdama
tėvų viltis,
Sugrįš
ar nesugrįš...
Pasikeitė
laikai – ne Odisėjas,
Kuris
Itakę taip mylėjo,
Kad įveikė visas kliūtis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą