2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Žemės orkestras



Jau nuo pavasario
Kaupiu jėgas,
Nuo pirmojo žibutės žiedo
Iki pat rudens
Randu gyvybę besiskleidžiančią,
Vis glostau sprogstančias šakas,
Klausausi ir kur paukščiai gieda...


Kiekvieną garsą paverčiu žodžiu,
Pagaunu ir dedu į savo sielą,
Stebiuosi, kad visi maži
Panašiai šaukia mamą, tėvą.
Cypsi miške ir tvenkiny
Nauja gyvybė,
O pievoje ir vakare
Žiogelio smuikas nenutyla.


Kartojasi gyvenimo simfonija
Kiekvieną dieną,
Kas ją išmoksta, jau atmintinai
Net užsimerkęs gieda,
Nes diriguoja saulė
Vienintelį žemės orkestrą...





Komentarų nėra: