Ne
visada iš karto
Užsidega
ir Joninių laužai, –
Šiandien
– lietus,
Per
veidą rasos rieda,
Balutėse
iškyla burbulai,
Kaip
pamestas vainikas,
Plaukia
pasroviui
Sustoja
melduose,
Sudūžta
atminties vaizdai
Prie
apgyvento lizdo...
Jaunystė
visada
Karštų
vasarų lauže
Paparčio
žiedo ieško,
Paskui
dvi gulbės
Plaukioja
ramiai,
Kol
viena pasilieka...
Nurieda
lietaus lašas,
Gal
kita rasa...
Oi,
kaip dažnai nurieda
Nuo
paparčio žiedo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą