Prie
liepos daug daigų,
Kurie
neprašomi išdygsta,
O
vėjas nupučia kitus,
Kur
akys nebemato,
Ir
lieka kiemas tuščias.
Nepagalvoja
medis,
Kodėl
jis žydi,
Augindamas
vaikus
Pridengia
lapais juos visus,
Apsaugo
nuo šalnų pavasarį
Naujus
ūglius,
Kaip
savąją jaunystę.
Užlopau
liepą senąją,
Gydau
naujas žaizdas,
Dėkoja
naktimis,
Kai
šakos girgžda,
Tada
ir suklustu,
Ką
medžiai kalba
Savąja
kalba, tarytum svirtys...
Ar
teko tau patirti,
Kai
skeldėja nuo vėjo ir lietaus
Veidas
ir lūpos?
Oi,
kaip dilgsi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą