Gimtinės
kelias veda
Taip
dažnai į tolumas,
Kur
siekia mintys,
O
pasaulis apvalus,
Pusiaukelėje
visi paukščiai ilsisi,
Kol
vėl sugrįžę į namus,
Čia
susuka lizdus...
Namai
– juos saugome,
Kaip
akies vyzdį,
Neleidžiame
gyvybei
Po
mūsų uždaryt duris...
Mažytė
kibirkštis žaizdre
Įskelia
didžiulę ugnį,
Išlydo
geležį ir nukala kalavijus,
Kuris
pakyla
Prieš
tautą ir žmones kitus...
Didžiausias
ir pikčiausias
Mūsų
priešas – ne alkanas žvėris,
Tik
pats žmogus.
Uždekim
aukurus
Ant
žuvusių kapų,
Vietovardžius
minėkime,
Nors
nebėra pilių...
Mačionys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą