Į
vakarą artėja pranašiškos mintys,
Gyvenimo
harmonijos garsai,
Kaip
sūkuriai iš dviejų ratų,
Susikerta
ir skiriasi,
Tik
raibuliuoja jų kraštai...
Nubėga
ir vilnija
Vakaro
saulėlydžiai,
Paskui
siela nurimsta,
Tarsi
nutyla vėjas,
Praeinanti
audra nusineša,
Kas
būdavo dažnai,
Kai
plakdavo širdis nuo žodžio,
Nuo
tylaus prisilietimo,
Akių
žvilgsnio,
Rankos
spustelėjimo...
Tą
patį tu jutai.
Dabar
– tokia ramybė,
Toks
nuskaidrėjimas žavus,
Kad
norisi tave pakviesti
Tik
vienam šokiui,
Kad
suktųsi galva,
Kaip
vandens sūkuriai...
Svajonės
išsipildo vakarais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą