Turlenimasis politikos baloje

Dėkoja žemė,

Kad ją pureni

Ir sėji gelsvą grūdą,

Po vieną varpą surenki

Ir grąžini į laikiną aruodą,

Nes malsi ir maišysi,

Rytoj kepsi duoną,

Viso pasaulio žmonių paskirtis,

Kas duota – padėkoti...

Senovėje raides supindavo

Iš daugelio mazgų,

Pasiųsdavo valdovui,

Kad ir gentis žinotų,

Koks kur žvėris

Ar visą kaimenę reikia medžioti,

Šmėžuodavo ten ietys...

Ką žmonės kūrė – kultūra, –

Metafora gili nuo seno, –

Dėliodavo iš pagaliukų ir skaičius,

Savo turtus matavo

Ir kelis amžius

Visi taip rašė ir skaičiavo.

Dėkokime visiems, kas ką surado,

Ką iš istorijos

Per kitų triūsą gavome.

Praėjo metų šimtas,

Netgi ne tūkstantis,

Ir vėl dėl abėcėlės

Ietis sukryžiavome...

Turi daugiau draugų,

Kada kitam ištiesi ranką

Ir priimi į ateitį senovę,

Ne raidės kaltos,

Kad istorija gyvai keliavo

Ir tebekeliauja.