Šienapjūtės aidai

Prisimenu, tėvelis dalgį plaka,

Kažkas atitaria miške...

Gal eglių vaikai skambina

Savo dainas?

Ant pradalgės – krepšelis,

Išrūgusi sula,

Viršuje plaukia kaip valtelė

Juodos duonos pluta...

Giliau – dvi riekės,

O tarp jų – plona,

Rausvo skilandžio,

Tausojo šienapjūtei ją visa šeima,

Rauginto pieno keli šaukštai,

Kada apkarsta burnoje...

Pakyla vėjo gūsis

Nuo pakelės medžių;

Topoliai – prieš saulę,

Beržai siūbuoja –

Tai kanklių ansamblis,

Iš ten ir atpučia čiobrelių kvapą,

Toks pat ir klėtyje,

Išlikęs dar nuo pernai,

Taip kvepia ir ant stalo

Užplikyta mamos arbata...

Rytais tėvelis dalgę plaka, –

Šienautojų – garsi daina,

Kai ant peties – plieninis dalgis

Ir gili brydė pievoje...

Prabėgo metai, ne viena diena,

O aidas atsiliepia

Iki šiol man ausyse:

– Tin tin, – ir pievoje,

Ir žaliame miške...

Vadindavo ją mergele  – dalge.