Išsisklaido
ryto rūkas,
Kyla
ir pakyla,
Dangus
priima neskaitęs
Žemės
laišką tylų...
Saulė
sugeria kaip lašą,
Ašarą
ištryškusią,
Ar iš
džiaugsmo, ar iš skausmo,
Atgalios
negrįžtančią...
Rieda
žodis lyg nuo kalno,
Iš
pačios krūtinės,
Kad
jau vakaras ateina,
Slenkstį
laikas mina...
Kiek
pasaulyje daug skausmo,
Melas
akis trina,
Jeigu
galvą panarinsi,
Užsilips
kažkas ant sprando
Ir
neatsiginsi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą