2015 m. birželio 9 d., antradienis

Pastebėjimas



Išsisklaido ryto rūkas,
Kyla ir pakyla,
Dangus priima neskaitęs
Žemės laišką tylų...
Saulė sugeria kaip lašą,
Ašarą ištryškusią,
Ar iš džiaugsmo, ar iš skausmo,
Atgalios negrįžtančią...
Rieda žodis lyg nuo kalno,
Iš pačios krūtinės,
Kad jau vakaras ateina,
Slenkstį laikas mina...
Kiek pasaulyje daug skausmo,
Melas akis trina,
Jeigu galvą panarinsi,
Užsilips kažkas ant sprando
Ir neatsiginsi...




Komentarų nėra: