Antikvariniai daiktai

Senovinės kamodos stalčiai

Dar vakar ištuštėjo,

Sukrypo visos keturios ir kojos,

Pakištos lentelės nutrupėjo,

Nes nuo plūktos aslos

Trūnijo ir pelijo,

Indaujoje seni stiklai apsinešė, -

Tokią vaikystę taip seniai turėjau...

Iš dvylikos puodelių

Liko tik šeši,

Gėlėmis ir paukščiais papuošti,

Po vieną dužo,

Kaip ir laikas,

Metų padaugėjo,

Atskrisdavo kasmet gandrai,

Inkilą papuošdavo giesme varnėnai...

Laikau vieną puodelį,

Pirktą taip seniai,

Galbūt močiutė iš jo net negėrė

Tausodama svečiams,

Kurie vis aplankydavo

Nors ir labai retai:

Per Velykas ar Jonines,

Onines, Kalėdas;

Sušilo nuo jo rankos,

Bet negėriau,

Palikau liepžiedžių arbatą

Vėlinėms.