Kada
gimei, pasiėmei ir dalią, –
Rytais
našta lengvesnė,
O
vakare – labai sunki,
Nes
prisigėrė kvapo,
Prisisunkė
drėgmės,
Kuri
vis gręžia kaulus,
Nes
jie – dar sunkesni...
Į
vandenį nuskęsta saulė,
Pasineria
tarsi akmuo,
Kas
deginta ir jau seniai iškalta
Ant
mūsų giminės ar priedermės...
Namai,
be pamatų – sunkiausi, –
Nugrimzta
ir nelieka
Net
jokios žymės.
Statau
ir padedu
Prie
keturių kampų po akmenį,
Kad
saulė prisikeltų,
Matytųsi
šventas paveikslas
Prieš
akis...
Tai
mano kaimas – giminės ir artimi,
Dabar
– savi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą