Užkalbėjimai

Saulute, tu aukščiau už debesėlį,

Praskirk ir mums nusišypsok,

Nušviesk ir visą dangų

Ir žemei spinduliu pamok...

Iš tavo geltonų plaukų

Suverps motulė žemė aukso siūlą,

Visus miškus ir žalias pievas

Su juo išsiuvinėk,

Kad tarp berželio svyruonėlio nyčių

Neliktų ir tamsių šešėlių,

Išbalink juos, su šypsena paliesk...

Tu apvali, kaip žemė,

Keturi vežimo ratai,

Dūzgiantis ratelis su išraižyta prieverpste,

Kaip bičių avilys,

Jam šilumą pakviesk...

Ant tavo rankų

Tegu ir nutupia darbščioji bitė,

Ridena korį iš nektaro

Su daug naujų perų,

Kurie išskris suaugę

Po platųjį pasaulį,

Jiems geros vasaros

Ir dosnių metų negailėk.

Tautodailininko Albino Šileikos darbas ir foto