Kiek
metų žmonės klausia,
Kada
baigsis barniai,
Nuo
jų prasideda
Ir
neapykantos gaisrai,
Išdegina
akis ir nebemato,
Ką
sako artimas žmogus,
Užvaldo
protą pyktis
Ir
baimei atveria duris
Melagiai
ir plepiai.
Net
mažas vaikas
Tiesia
delnus,
Į
kuriuos krenta spinduliai,
Nes
jam gyventi lemta,
Kurti
šį pasaulį
Ir
nematyti savo akimis,
Kaip
žūsta jo tėvai.
Gyvename
ir mylime,
Sunku,
labai sunku nekęsti,
Daug
lengviau atleisti,
Tik
meilėje užgimsta gėris
Ir
visi visi vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą