Minimos dienos

Žmonėms, kuriems brangiausia

Žemė Lietuvos,

Šiandieną – šventė,

Kad akis atvėrė,

Pasakė svetimiesiems:

„Ne,“

Nes grįžo iš tremties

Arba kalėjimų;

Taip nesena tokia istorija,

Dar nuoskauda gyva.

Tai mūsų šventinė diena,

Pirmasis balsas mus prikėlęs

Po savo vėliava,

Sujungęs ir vyriausius, ir mažus,

Kurie jau laisvėje užgimę,

Kelia trispalvę už tėviškę,

Kad būtų mūsų žemė

Visada žalia,

Geltonai saulės nušviesta,

Kraujo spalva – tai mūsų amžiaus

Laiko patikra.