Po
langais žydi tulpės, lelijos,
Ir
bijūnų nulinkę žiedai
Prie
takelio į namą,
Prie
nubalintų laiko
Laukųjų
durų,
Dar
ir diemedis sužaliuoja
Kas
pavasarį kvapniais spurgais...
Nepalikite
vieno už durų,
Kas
ateina, tegu ir prisėda
Žalios
liepos pavėsyje,
Ji
nušvis dar geltonais žiedais.
Nužydėjusios
žvakės kaštono,
Nuo
jų byra po vieną
Neprinokę
žiedai...
Kiek
išdygs ir žydės,
Kai
langines užversiu
Ir
baigsiu kelionę,
Kas
klebens durų rankeną,
Kas į
trobą vėjelį įleis?
Koks
gerumas užtvindo krūtinę,
Kada
čiauška prie šono
Vaikaičiai
– kaštono vaikai,
Nepalieka
vienos vakarais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą