Buvusios mokinės Ramunės Tvardauskaitės Šaltenienės foto
Kiekvieną
rytą
Nubundu
dar prieš saulėtekį,
Pakloju
pievų lovą,
O
medžių šakomis,
Lyg
kopėčiomis kopiu
Šviesios
saulės pažiūrėti,
Su ja
vis pasisveikinu
Už
horizonto, kada ji toli toli...
Pasiimu
tik voro siūlą
Ir
adau būties minutę,
Džiaugiuosi
ir dėkoju žemei,
Kad
matau skylutę,
Įveriu
ir spindulį,
Dygsniuoju
baltus debesis,
O
vakarais siuvu...
Mano
takai – tik vėjo pažymėti,
Rasos
lašeliuose žvaigždelės
Naktį
šviečia,
Renku
ir pasaką seku.
Dabar
ir tu skaitai,
Pieši
savo gyvenimo paletėje
Gimtų
namų vaizdus.
Ona Baliukienė. Mačionys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą