Vėjas tik
didelių medžių šakas
Ar liemenį
nulaužia,
Maži
išlikę auga,
Įsikibę
šaknimis
Ir ieško
šalia draugo,
Kuris
paguos,
Nė blogo
žodžio nesakys...
Kai į
žalią pušyną
Vėtra
įsisiaučia,
Išverčia
ir su šaknimis,
Tada ir
miško dvasios šaukia,
Kad
keltųsi jauni...
Gyvenimo
svarstyklės
Visada
siūbuoja
Ir mainosi
kas dieną
Vėtrų
kryptys,
Vyniojasi
tarsi gyvatė sūkurys;
Nuo jų
mes neapsaugoti,
Tik
prisiglaudžiame prie draugo,
Tuokart ir
tampame
Kiek
stipresni ir jaukesni...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą