Toks
mylimas ir laukiamas,
Kol tavo
balsas
Kiekvieną
dieną skamba
Ryte ir
vakare,
Tada
jaučiu,
Kaip svyra
rankos,
Guldau ant
stalo galvą,
Kad niekas
nematytų ašaros,
Kuri
nurieda paslapčia...
Koks tyras
jausmas,
Kai meilė
dar ištikima,
Kaip
gintarinio žiedo
Akyje
įspausta
Pušies
sakų dalis,
Po
šimtmečių iš jūros dugno
Audros
bangų
Ant kranto
išmesta...
Renku
mažytį saulės atšvaitą,
Atšildau
jį delne
Ir vis
bandau priartinusi
Sau prie
širdies priglausti,
Kad
vakaras dainuotų ausyje,-
Tarsi
bangų mūša...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą