Užuojauta Filipinų žmonėms

Kai vėjas kyla,

Verta pasislėpti;

Bėk prie uolos,-

Ji galingesnė

Ir už vėtrą.

Aštri briauna

Gali nurėžti

Net pusę audros sparno,

O pats pasilieki...

Kada jinai iš vandenyno,

Laivo denį siekia,

Nespėja niekas

Jau į kalną bėgti.

Žmogus toks mažas

Tampa prieš taifūną,

Kad kaip šapelį varto

Jo bejėgį kūną.

Malda už tuos,

Kurie pradingo,

Malda už tuos,

Kurie paliko be šeimos

Ir be pastogės -

Labai nelaimingi.