http://cid-1c80e9545620b43d.office.live.com/self.aspx/.Public/Anyk%c5%a1%c4%8diuose%20apsilankius/Pas%20Onut%c4%99%20Samulyt%c4%99-Eigminien%c4%99/IMG^_0970.JPG
Vėlyvas vakaras,
Už lango žvaigždės dega,-
Kaip mano bendraklasės akys,-
Dabar į jas žiūriu -
Jos šitiek mačiusios,
Bet liko geros geros
Kaip žvaigždės danguje
Ir aš jomis tikiu.
Ištiesia ranką- ji sukumpusi
Lyg mūsų atmintis...
Į ją sudėta ir grėblys, ir dalgis, šakės
Ant nebaigtų vartyti pradalgių.
Jau saulė vakarop,
O dar ant jų suverta -
Karoliai, kryžiai, skrenda angelai
Ir siuviniai prie jų...
Senovinė čia siuvamoji
Metų metai darda.
Kokių čia siuvinių: mažų ir didelių -
Tai tų pačių akių ir rankų dirbiniai.
Lyg seno kryžiaus kryžkelė -
Į atmintį, į dangų...
Su ja aukštai aukštai
Iškyla mano rankos.
Paglostau Spurgą...
Ant delno sagę
Lyg pašventintą dedu.
Bijau net prisiliesti
Prie mažų, smulkių darbų.
Dėkoju ir gerai žinau,
Tiktai prieš ją esu
Žemesnio rango.
Jinai-žvaigždutė
Mėlynų dangaus akių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą