Ir gulbės kalba

Kai gulbės ežere
Snapus pamerkia,
Ledus nuleidžia.
Ir šyla lytys
Nuo jų balto balto sparno.
O sako, kad nemoka
Gulbės verkti...
Kur žolės ežero dugne,
Kurias paliko į kitas šalis
Išskrisdamos,
O kur griaustinio aidas?
Štai mėlyno dangaus
Mažytis lopinėlis -
Debesėlis skrenda,-
Vis nuo pušies iki kitos,-
Nupurto po kankorėžį
Ir sėją sėklą daigią...
Kur mane šaukiantys vaikai,
Jų mielos akys?
-Ateis ir vėl išeis,-
Taip gulbės baltos sakė.