Ilgai tylu,kai rudenėja ,
Nors nesimato dar žvaigždžių ,
Raudoną dangų palengva nusėja
Saulutės pamiršti ilgi plaukai
Medžių viršūnėse ,virš debesų.
O ežeras į dangų įsilieja
Ir laukia savo veidrodiniame fone ,
Kada į jo bangas atneš skalauti
Gerosios undinės,laumės ,fėjos
Pasaulio pasakose užsibuvusias skaras.
Galbūt tokiu laiku naktis atklysta ,
Prie durų verda juodą smalą nelabi ,
Vidurnakčio gaidžiai jau pasiklysta-
Užgieda vakarais ar kai naktis šviesi...
Gal mes nuo tų krantų,
Kur pasakos nesensta ,
Kai tylūs vakarai tokie ilgi?
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą