Prie ežero-berželių skraistė ,Lapeliai mirga ant bangų ,
Saulutės marginami ,
Geltonuoja skaistūs...
Be jų gyvenimas mums būtų
Gal nereikšmingas ,nuobodus.
Kai vėjas pyksta,linksta nendrės ,O beržo šakos plinka nuo šalnų ,
Prigludusi prie jo kamieno dieną žvarbią
Vandens platybėse dangų regiu.
Toli toli pabėga į kitą pakrantęPro saleles,vos kyšančias iš vandenų ,
Mano svajonės...tėviškę aplanko ,
Kur nebeliko nieko-
Net ir seno namo pamatų...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą