Kada su savimi kalbu ,
Niekuomet nemeluoju-
Kai vaikštau po miškus ,
Mąstau eilėm.
Upelių srovele
Širdis dainuoja
Ir krinta ašarų lietus dažnai.
Sustoja akys ,
Kai pašlaitė
Pasidabina gėlėmis
Arba nukritusiu lapu
Ir siela medžių kalbą atkartoja ,
Su akmenėliais
Nuoširdžiai kalbu.
Papasakoju arba padainuoju ,
Paklausiu, ko gyvenime nesuprantu ,
Paglostau seną kelmą ,
Samanotą akmenėlį ,
Rasos laše nuskaidrintus
Jausmus panardinu-
Gerumo kupina širdim
Namo einu.
2008
Niekuomet nemeluoju-
Kai vaikštau po miškus ,
Mąstau eilėm.
Upelių srovele
Širdis dainuoja
Ir krinta ašarų lietus dažnai.
Sustoja akys ,
Kai pašlaitė
Pasidabina gėlėmis
Arba nukritusiu lapu
Ir siela medžių kalbą atkartoja ,
Su akmenėliais
Nuoširdžiai kalbu.
Papasakoju arba padainuoju ,
Paklausiu, ko gyvenime nesuprantu ,
Paglostau seną kelmą ,
Samanotą akmenėlį ,
Rasos laše nuskaidrintus
Jausmus panardinu-
Gerumo kupina širdim
Namo einu.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą