2008 m. spalio 3 d., penktadienis

Urvena

Senųjų Mačionių ulyčios gatvė, Pavirtusi žvyruotu keleliu- Išlikę dar keli kiemai , Jau pakirsti senatvės , Bet dar su rytdienos viltim , Močiučių rankdarbiais Senaisiais papuoštų. O upė jau numelioruota- Urvena
Vos vos čiurlena ežero kryptim , Šaknis ir akmenis prašoka- Tik išgraužose telkšo šaltinių vanduo Su gyvasties pilna širdim... Kokie šlaitai išdidūs! Ją dar saugo medžiai Sugerdami dangaus mėlynę , O prie jų šaknų prigludęs ilsisi Lyg po tolimos kelionės svečias- Maurais apžėlęs ,o gal nuo senatvės , Išminčius upių-senasis akmuo... Čia obelys ir miško medžiai-šimtamečiai , Seniai palaidoję vardus žmonių , O palengva-kaip laikas upė teka , Metus matuoja amžinu matu. Ir mes ateisim čia,kol upė šneka , Kad tik nebūtų slenksčių per aukštų... 2008

Komentarų nėra: