Jei stoviu už kalvos ,
Matau beribį dangų...
Kodėl jis taip aukštai
Man virš galvos ?
Tenai gal atsispindi mintys ,
Kai debesų kalnai
Nurieda į pakalnę ,
Belieka saulėje išmarginti ,
Rausvi akių fantazijoj
Užgimę vaizdiniai.
O kaip pasilypėjus
Ant viršukalnės stačios
Dar šiandien ,paskutinį kartą ,
Lyg naujam vilties pliūpsniui
Dar pamojuoti saulei ,
Kad ji ateitų pas mane
Bebrėkštančiuos rytuos...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą