Miške pakėlęs galvą
Pažiūri į dangų-
Saulutė šviečia
Medžių namuose ,
Nors be langų ,
O pro šešėlius
Blyksi laimė ,
Kad čia stovėdama
Matyti virpesį
Savo širdies galiu.
O čia vienodai mylimas
Dar žalias- jaunas
Ir jau seniai nuvirtęs ,
Apkerpėjęs ir virtęs
Amžinu stuobriu...
Čia suprantu-tarp jų
Kiekvienas vietą randa ,
Apšviestas meile-
Saulės spindulių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą