Žiema atsėlina ,Kasdien be baimės
Jos pasitikti išeinu...
Kaip klevas,
Nesulaukęs net šalnų ,
Paklusęs gamtai ,
Nupurto šiek tiek pavėlavęs
Geltonus tartum saulės ,
Išeinančios pro mano langus ,
Į ilgą miegą
Paskutinius spindulius-
Lyg žemės delną
Gal mano,saulės,klevo
Šviesius, kasdieną rašomus lapus.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą