Koks ryžtas,noras išgyventi ,
Kaip šaknimis lyg dantimis
Į žemę- gyvybės įsčias įsiskverbti
Ir dangų pamatyti savo akimis.
Kasdien pajusti,kaip vanduo
Papildo širdį atgimimo syvais ,
Kaip rankomis nukrintančius lapus
Sau nuo kaktos nužerti- taip nulemta bus ,
Kad šis ruduo lyg saulė iš aukštybių
Po mano kojomis paklos
Vandens laše dar žaižaruojančius medžius.
Kokia palaima visada girdėti ,
Kaip lapas krinta nuo šakos ,
Kaip akmenys po šaknimis
Pradės tarsi nenuoramos krutėti ,
Kaip išsilaisvina iš jų globos...
Pamiršus drėgną ,pilką smėlį
Netyčia klesteliu prie išdidžios
Gyvenimo vagos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą